niekumas

niekùmas sm. (2) NdŽ, niẽkumas (1) 1. → 2 niekus: Arklių nagų niekumas ir puvimas paeina daugiausia nuo tėvų rš. 2. bevertis, niekingas dalykas, tuštybė: Išmokė mus paniekint šitą pasaulį ir niẽkumus jo DP40.